Ne tik šiltą vasaros dieną, bet ir vėsesnį vakarą norisi ilgiau pabūti gamtoje, išsikepti laužo dūmais kvepiantį kepsnį. Tam ir skirtos lauko ugniavietės.

Visi židiniai ir krosnys – tai ta pati pirmykštė laužavietė, įgavusi įvairiausias formas. Galima išskirti lauko ir vidaus ugniavietes. Viduje statomi židiniai, krosnelės ir krosnys, lauke – šašlykinės, griliai, tandyrai ir lauko židiniai. Ilgainiui namo viduje esančių ugniaviečių paskirtis po truputį keitėsi. Anksčiau jos atliko dvigubą funkciją:maisto gaminimo ir patalpų šildymo. Po truputį šios funkcijos atsiskyrė. Pvz.: šiuolaikinė dujinė viryklė skirta tik maisto gaminimui, o modernus židinys šildo patalpas bei suteikia namams jaukumo ir ramybės.

      Lauko ugniavietės iki šiol išlaikė savo pagrindinę paskirtį – čia gaminamas maistas. Žinoma, vėsesnį vakarą sėdėti šalia lauko židinio maloniau ir dėl jo skleidžiamos šilumos. Lauko židiniai, griliai, tandyrai ar šašlykinės paprastai statomi namo terasoje, sode arba poilsio vietoje. Norint apsaugo nuo lietaus, ugniavietės statomos po pavėsinės ar terasos stogu. Lauko židiniams keliami mažesni reikalavimai nei židiniams, esantiems patalpose. Atvirare ore, pučiant vėjui, ugnis dega netolygiai, todėl ir dūmai kartais rūksta ne tik pro kaminą.

Lauko židinys nuo grilio skiriasi tuo, kad židinys turi stogelį ir kaminą. Taip ugnis apsaugoma nuo lietaus bei vėjo gūsių, be to, ir pats židinys tarnauja ilgiau. Kiekvienas židinys, taip pat ir lauko, turi tris sieneles, pakuros dugną ir lanko formos arba horizontalią sąramą. Paprastai židinys mūrijamas iš plytų arba tašyto akmens. Tai priklauso nuo vietos, kurioje jis stovės, ir užsakovo finansinių galimybių. Viršutinė židinio dalis dažniausiai daroma iš metalo (nerūdijančio plieno arba dažytos 3-4 mm skardos), rečiau mūrijama iš plytų. Apdailai gali būti naudojamas granitas, marmuras, tašytas akmuo, apdailinės ir kitokios plytos bei įvairūs tinkai. Labai gražiai atrodo židiniai, pastatyti iš lietuviško dolomito. Tai puiki statybinė ir apdailos medžiaga.

      Norint lauko židinį, grilį ar šašlykinę įrengi pagal taisykles, būtina laikytis elementarių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Ugniavietė negali būti įrengiama netoli medinių pastatų, kuro arba šieno saugyklų. Rekomenduojamas saugus atstumas nuo namų ir medžių yra 6 m. Pageidautina, kad židinių ir šašlykinių kaminai turėtų žiežirbų gaudykles. Lauko židinį, grilį arba šašlykinę galima sujungti su nedideliu staliuku. Kiti lauko baldai turėtų stovėti taip, kad netrukdytų gaminant valgį, o sėdint matytųsi gyva ugnis. Lauko ugniaviečių priežiūra nėra sudėtinga. Svarbiausias reikalavimas – negesinti ugnies arba žarijų vandeniu. Ugniakuro padas būna įkaitęs ir staigiai aušinamas gali įtrūkti. Iš pradžių tai gali būti tik nedidelis įtrūkimas, bet laikui bėgant jis didės, kol sutrūks visa pakūros sąrama, ištrupės šamotinių plytų siūlės. Gali suskeldėti apdailos elementai (plytos, akmuo, tinkas). Jeigu reikia greitai užgesinti ugnį – pilkite smėlį, o jei turite laiko, susmulkinkite žarijas žarstekliu ir sumaišykite jas su pelenais.

      Lauko židinio, grilio ar šašlykinės įrengimas kainuoja nuo 100 iki 6000 EUR. Kaina priklauso nuo jų dydžio ir statant naudojamų medžiagų.

Jotul rekomenduoja reguliariai atlikti tiek židinio, tiek kamino techninę priežiūrą. Kai židinys švarus, ugnis matoma puikiai, o mediena jame sudega geriau ir švariau. Be to, jei kūrenate židinį sausa geros kokybės mediena ir reguliariai valote dūmtakį, sumažinate suodžių užsidegimo, galinčio pakenkti kaminui, riziką. Tinkamai techniškai prižiūrimas židinys tarnauja ilgiau ir daug metų teikia nuostabių potyrių.